Nijolė KOSKIENĖ „Šiaulių kraštas“

Su dviem Jurgom — Jurga Mikelioniene ir Jurgita Valančiauskiene — ir jų atžalomis sutarėme susitikti prie vaikiškų supynių. Taip patogiau jaunoms mamoms su vaikais, apie kurių gimimą ir sutarėme kalbėtis. Abi moterys vaikelių atėjimui rengėsi ypatingai.

Pasirinko gimdyti namie
Jurgita Valančiauskienė, su šeima gyvenanti nuošalioje sodyboje Kelmės rajone, jau pirmosios dukros Emilijos (dabar jai eina šešti metai) gimimui ruošėsi specialioje mokykloje, kuri rengia sutuoktinius gimdyti namie. Bet anąkart, apgailestauja Jurgita, šeima nerado pribuvėjos ir pasirinko gimdymą prižiūrint medikams, propaguojantiems natūralų gimdymo būdą. „O dėl Oresto, dar prieš jį pradedant, buvau tvirtai apsisprendusi: gimdysiu tik namie“, — sako Jurgita. Šeima nuo pirmųjų nėštumo mėnesių ieškojo pribuvėjos (Šiauliuose tokios nerado), tad pasirinko rekomenduotą moterį iš Kauno.

Fizinė ir dvasinė pribuvėja
Anot Jurgitos, pribuvėja iš karto pasakė, kad yra ne medicininė, o dvasinė pribuvėja, daugiau dėmesio skirianti dvasiniam, psichologiniam šeimos pasirengimui pasitikti kūdikį. Tačiau ji mokė kvėpavimo pratimų („Kai užeina sąrėmis, kvėpuoji labai greitai, o kai nebūna sąrėmio, net užmiegi ir pailsi“, — sakė Jurgita). Mokė jokiu būdu per sąrėmius nesučiaupti burnos (taip esą užsidaro ir gimdymo kanalai), o priešingai — išleisti vaikelį su garsu, tada nebūna jokių plyšimų ir trūkimų. Kad gimdymas būtų sėkmingas, jau nėštumo metu, Jurgitai pasakojo pribuvėja, turi būti sutvarkyti emociniai šeimos ryšiai — tarp vyro ir moters, jų šeimos narių, kitų artimų žmonių. Šis paprotys atėjęs iš senovės — jei kažkas laiko pyktį, nėščioji turi paprašyti atleidimo, kad tie raiščiai atsirištų, kitaip esą gimdymas būsiąs ilgas ir sudėtingas.

Kaip patogiau
„Geriausia, kai į gimimo procesą, jei viskas yra normalu, nesikišama, kai nėščioji nemato jokių medicininių instrumentų, kai nėra nuolat matuojami vaiko širdies dūžiai, tada gali ramiai susikaupti“, — mano Jurgita. Moteris pasakoja, kad pribuvėja į nuošalią sodybą atvažiavo likus valandai iki gimstant vaikui, pasiteiravo, ar gimdyvė nori, kad ji būtų šalia jos. Jurgita jutusi, kad nori būti viena, susikaupti, bendrauti su vaikeliu. Pribuvėją ir vyrą į kambarį pakvietė tik prasidėjus gimdymui. Jurgita neslepia: medicinos įstaigose priimta tradicinė gimdyvės poza yra patogi gydytojams, bet tik ne pačiai moteriai ir jos vaikui. Gimdanti namie gali pasirinkti kaip jai norisi gimdyti, vienos moterys gimdo klūpomis, kitos — tupėdamos, atsirėmusios į kėdę. Anot Jurgitos, iš anksto nieko galvoti nereikia, moteris pati jaučia, kaip jai patogiau.

Placenta — vaiko ryšys su kosmosu
Laukiant kūdikio atėjimo, pasakojo Jurgita, namie reikia nedegti šviesos, nes ryški šviesa pažeidžia kūdikio akies tinklainę, o gimusį iš karto reikia pamaitinti — tada greičiau išeina placenta. Beje, kūdikio maitinimas, pasirodo, yra geriausias būdas gimdyvės pilvo raumenims susitraukti. Kai gimė kūdikis, pasakoja Jurgita, pribuvėja neskubėjo atskirti jo nuo placentos. Yra tikima, kad kuo ilgiau vaikutis išbūna su placenta, tuo daugiau gauna kosminės informacijos. Jurgita sako vaiką nuo placentos atskyrė tik po 18 valandų. „Žinoma, moteris turi tuo tikėti ir to norėti“, — patikslino. Vėliau placentą palaidojo po rožių krūmu, palei langą, prie kurio augs vaikas. Pagal senąsias lietuvių tradicijas, pasakoja Jurgita, jei tėvai nori, kad užaugęs vaikas iškeliautų, placentą užkasa tolėliau, jei nori, kad pasiliktų — čia pat.

„Čia ta, kur gimdė namie“
Jurgita įspėja — pasiryžusios gimdyti namie turi pasirengti biurokratiniams vargams. Mat gimdymas namie — dar labai retas reiškinys Šiauliuose. Vilniuje ir Kaune jis esą paplitęs labiau. Su savaitės kūdikiu (juk ką tik gimusio neveši) atvykus į polikliniką, anot Jurgitos, kilo labai daug klausimų: kas priėmė, kodėl namie? Jurgita nesiryžo sakyti, kad pribuvėja (to gydytojai esą nesupranta), pasakė, kad vyras priėmė. „Požiūris į mane buvo keistokas: “Čia ta, kur gimdė namie“. Visos sesutės sulėkė. Lyg kokia laukinė pasijutau“, — dabar su šypsena prisimena Jurgita. Medikai nežinojo, kaip registruoti vaiką, kurio gimimas neužfiksuotas ligoninėje. Pasak Jurgitos, Orestas beveik dvejus metus buvo poliklinikoje neužregistruotas. Tačiau šie nemalonumai yra įveikiami, mano moteris. „Nesu nusistačiusi prieš gimdymą ligoninėje, tai — kiekvienos moters pasirinkimas. Bet jeigu laukčiausi trečio vaikelio, norėčiau gimdyti tik namie. Jeigu moteris gimdo be baimės, namų aplinkoje viskas vyksta greičiau. Ir jausmas nesulyginamas“, — pasakoja Jurgita.

Gimdyti padėjo joga
Jurga Mikelionienė, aerobikos instruktorė ir jogos mokytoja, Šiaulių universiteto Kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalaurė, dabar užsiėmusi bakalaurinio darbo gynimu. Darbą moteris rašo apie jogos pratimų įtaką moterų fizinei ir emocinei būklei. Dviejų vaikų mama antrąjį kūdikį gimdė pasinaudodama jogos, reiki ir vizualizacijos metodais. „Kai pradėjau lauktis vaiko, organizmas nuo pirmojo mėnesio atmetė aerobiką, o jogos užsiėmimus vedžiau beveik iki pat gimdymo, pati praktikavau, pritaikydama asanas, skirtas nėščiosioms. Ir žinau, kad tai yra labai gerai“, — pasakojo Jurga, rankose laikydama jau metukų Giedrę. Gimdyti moteris nusprendė gimdymo namuose, gydytojams prižiūrint, tačiau niekam (nei gydytojams, nei vyrui) nieko per daug neaiškinusi, ėmė per sąrėmius naudoti gilų jogos kvėpavimą, kurį praktikavo viso nėštumo metu. „Tai tiesiog gilesnis kvėpavimas, kai iškvėpi per dvigubai ilgesni laiką, negu įkvėpi. Toks principas įjungia centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už streso slopinimą ir atpalaidavimą. Organizmas gauna daugiau deguonies, dėl to gaminasi mažiau pieno rūgšties ir ne taip skauda“, — aiškina sporto pedagogikos specialistė. Vizualizacijos metodu Jurga sako patikėjusi, kai per televizijos kanalą „Discovery“ pamatė laidą apie žmogų, dėl ligos kenčiantį skausmingas procedūras, ir vizualizacijos būdu palengvinantį savo skausmus. “Dar nėštumo metu buvau išsirinkusi vietą, kur man gera — žydinčią pienių pievą, ir sąrėmių metu mintimis ten nueidavau“, — pasakoja Jurga. Ji išsitaria netgi per sąrėmius eksperimentavusi: per vieną sąrėmį kvėpavo giliu jogos kvėpavimu, per kitą — įprastai. „Užtat galiu patvirtinti: įprastai kvėpuojant — skauda dvigubai daugiau“, — tvirtina Jurga.

Turi tapti įpročiu
Jurga akcentuoja vieną svarbų dalyką: jei nėščioji pradės mokytis kvėpuoti likus mėnesiui laiko iki gimdymo, nieko nebus. Šis kvėpavimas turi įsijungti automatiškai, nes sąrėmių metu visos knygutės išeina iš galvos, ir įsijungia automatika — tai, kas tapę gyvenimo įpročiais. Norinčioms praktikuoti jogą, Jurga pataria nusipirkti ar internete susirasti literatūros su pratimais nėščiosioms, tačiau pabrėžtinai rekomenduoja bent pirmąjį mėnesį palankyti kursus pas jogos mokytoją. Ji teigia iš savo patirties žinanti, ką reiškia mokytis iš knygutės, o ką — pas mokytoją. „Nuo to, kaip tu darai pratimą, priklauso jo poveikis, juk kiekviena veikla, taip pat ir joga, gali būti naudinga arba žalojanti, o nėščiosioms — ypatingai“, — perspėja Jurga. Dauguma jogos asanų ruošia dubenį, kuriame vyksta pagrindinis kūrybinis procesas atsivėrimui, švelniai tempia raumenis, raiščius, ugdo jėgą, ištvermę. Pagimdžiusioms, pasakoja Jurga, irgi būtini labai specifiniai pratimai, mat po gimdymo vyksta atvirkštinis procesas: visi raiščiai yra atsipalaidavę. Ir pirmas dalykas, ką moteris turi padaryti — tai sustiprinti ir tonizuoti raumenis. Jurga moterims (ne tik po gimdymo, bet, kaip pati sako, visoms iki grabo lentos) rekomenduoja daryti Kėgelio pratimus — tai paprastas tarpvietės raumenų sutraukinėjimas, kuo daugiau ir kuo dažniau. Netolimuose Jurgos planuose — padėti nėščiosioms pasirengti svarbiausiam gyvenimo įvykiui. Ji su savo kolege, tos pačios specialybės magistre, yra įsteigusios įmonę „Spalvotos idėjos“ ir planuoja pradėti vesti jogos kursus bei rengti seminarus nėščiosioms ir pagimdžiusioms. Jurga įsitikinusi: pasirengus, gimdyti galima lengviau.

Šaltinis: www.imed.lt